Parasparnio pilotei iš Lietuvos – sidabro medalis 2018 m. FAI 2 kat. varžybose Kolumbijoje

Sveikiname Rasą Grigoraitienę, laimėjusią sidabro medalį Roldanillo Open varžybose Kolumbijoje!

2018 m. vasario 10-17 d. Roldanillo vietovėje (Kolumbija) vyko parasparnių maršrutinių skrydžių varžybos (FAI 2 kat.). Jose dalyvavo 70 pilotų iš viso pasaulio. Buvo varžomasi keturiose įskaitose: moterų, Open, Serial ir Sport.

Iš 9 varžybose dalyvavusių moterų ant nugalėtojų pakylos užlipo vengrė Adel Honti (1 vieta – 3576 taškai), lietuvė Rasa Grigoraitienė (2 vieta – 2451 taškas) ir rusė Daria Krasnova (3 vieta – 2350 taškų).

Trakuose ir vėl varžėsi taikliausi parasparnių pilotai

2018 m. vasario 17-18 d. Trakuose ant Galvės ežero ledo vyko dvigubos FAI 2 kat. varžybos – Lietuvos atviras parasparnių tikslaus nusileidimo čempionatas ir Parasparnių tikslaus nusileidimo Šiaurės-Rytų Europos taurės „Briliantinė koja“ 1 etapas. Jose dalyvavo 47 pilotai iš įvairių šalių: Lietuvos, Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Čekijos, JAV.

Šiemet dalyviai buvo kviečiami varžytis ne tik dėl tradicinėmis tapusių įskaitų (bendra, moterų, komandinė ir Lietuvos čempionato), bet ir dėl papildomos XC įskaitos, kurioje pilotai dalyvavo su EN-C ir EN-D klasės sparnais.

Pačiais taikliausiais bendroje įskaitoje tapo: Yauheni Vikhor (1 vieta), Sergei Usanov (2 vieta) ir Konstantin Pavlushko (3 vieta).

Moterų įskaitos nugalėtojų podiumą papuošė Olga Zalane (1 vieta), Greta Boliaku (2 vieta) ir Inese Subevica (3 vieta).

Ant Lietuvos čempionato pakylos laiptelių išsirikiavo tie patys sparno broliai kaip ir pernai: Dainius Liegus (1 vieta), Jurijus Jakovlevas (2 vieta) ir Deividas Jasiūnas (3 vieta).

Varžybų rezultatatai

EN-C,D įskaitos rezultatai

LSPSF rinkiminė-ataskaitinė konferencija – 2018-03-04

LSPSF konferencija vyks 2018 m. kovo 4 d. 12 val. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre (Žirmūnų g. 1b, Vilnius).

1. Darbotvarkės tvirtinimas – iki 5 min.
2. Konferencijos darbo organų rinkimai – iki 10 min.:
2.1. Konferencijos sekretoriato rinkimai.
2.2. Balsų skaičiavimo komisijos rinkimai.
3. Nario pašalinimas iš LSPSF (iki 10 min.).
4. 2017 m. LLL, JPL, LSPSF taurės ir skraidyklių čempionato varžybų nugalėtojų ir prizininkų apdovanojimas, FAI ženkliukų įteikimas (iki 30 min.).
5. LSPSF prezidento (iki 10 min.), viceprezidentų (iki 20 min.), sekretorės (iki 10 min.), buhalterės (iki 10 min.), parasparnių patikros laboratorijos (iki 10 min.) ataskaitos – iki 1 val. bendrai.

PERTRAUKA – 30-35 min.

6. Klubų ataskaitos (po 5 min. kiekvienam) – iki 1 val. 15 min.
7. 2018 m. varžybų grafiko pristatymas – iki 10 min.
8. Delegatų į LAK konferenciją rinkimas – iki 10 min.
9. LSPSF įstatų keitimas – iki 15 min.
10. LSPSF valdymo organų rinkimai (iki 1 val. 30 min.):
10.1. Prezidento
10.2. Viceprezidentų
10.3. Tarybos narių
10.4. Generalinio sekretoriaus
11. kiti klausimai – iki 1 val.

Kadangi ši konferencija rinkiminė ir kiekvieno jūsų balsas yra svarbus – kviečiame aktyviai dalyvauti!

Dviejų lietuvių desantas Kobala Open skraidyklių varžybose Slovėnijoje

Kai LSPSF generalinė sekretorė ištrūko savaitei atostogų ir patraukė link Alpių, nesitikėjo, kad Tolmine, Slovėnijoje sutiks du Lietuvos skraidyklininkus Justiną Pleikį ir Saulių Guobužą, kurie dalyvavo 2017 m. rugpjūčio 15-20 d. vykstančiose FAI 2 kat. Kobala Open 2017 skraidyklių varžybose. Tas įtaigus tautiečių palaikymo jausmas vis skatino akimis ieškoti šių pilotų kaskart užvažiavus į Kobalos startavietę.

Vėliau pasiteiravus Sauliaus Guobužo, kaip praėjo varžybos, jis noriai pasidalino įspūdžiais:

Varžybose įvyko 4 pratimai. Oras buvo gana kontraversiškas. Manau, kad reikėjo skraidyti labai techniškai ir numatant į priekį, kadangi nužemėjus pakilti buvo labai sudėtinga – silpni kilimai ir išblaškyti termikai. Pirmą dieną praskridus didžiąją dalį pratimo, atėjo vieta, kur reikėjo skristi į kalnus esančius kitoje pusėje slėnio. Tikėjausi ten kilimų ir išskridau per žemai. Jau arti žemės prie šlaito gavau prilaikymą ir kapščiausi beveik valandą. Vėliau nusprendžiau leistis. Justas beveik pasiekė finišą.

Antroji diena buvo kur kas sudėtingesnė, kadangi padas buvo labai žemai ir nuolatos reikėjo kapstytis palei pat kalnus – baisus skrydis. Nusileidau prie Kred, Stol papėdėje. Man nepasisekė, Justui dar labiau.

Trečioji diena buvo labai turbulentiška. Pritryniau mozuolius. Gerai skridosi, tačiau šokant per Stol kalną ir skrendant link to kur giliau prie taško pritrūkau keliasdešimt metrų. Taško spindulys buvo pačiame viršuje. Mano klaida, kad nepakankamai išsianalizavau pratimą. Prietaisas užskaitė radiusą, tačiau vėliau sužinojau, kad trūko keletos metrų. Ir gavau mažai taškų, nors nuskridau dar 30 km iki pat finišo. Justas nuskrido iki Stol papėdės.

Ketvirtoji diena buvo puiki! Sutariau su šveicarais skristi kartu. Startavau pirmas ir kartu užsitikrinom puikias sąlygas startui. Skridau labai greitai ir nedariau klaidų, gal vieną, kad stojau priekyje Stol pasikelti aukščiau, reikėjo skristi tiesiai. 89 km pratimą finišavau šeštas! Puiki diena… – man. Justas perspaudė ir nusileido Stol papėdėje.

Reziumė – puikios varžybos, buvo labai smagu skraidyti. Skraidžiau 5 dienas iš eilės, praskridau 300km ir daugiau nei 14 val. Man dar labai trūksta strateginio mąstymo. Reikia daugiau analizuoti pratimą prieš startą. Manau, kad kitais metais seksis daug geriau.

Aš likau 16 vietoje, Justas 29.

Linkime Sauliui ugdyti analitinius sugebėjimus ir strateginį mastymą. Tikime, kad ateityje seksis vis geriau!

Varžybose dalyvavo 37 pilotai iš Europos ir jos ribų: Slovėnija, Ukraina, Vengrija, Čekija, Šveicarija, Rusija, Makedonija, Lietuva, Lenkija, Kanada, Japonija, Baltarusija, Prancūzija.

Varžybų rezultatai

LSPSF federacija pasipildė dar vienu nariu

2017 m. rugpjūčio 13 d. Tokvila Arcus taurės varžybų metu įvyko neeilinė LSPSF konferencija, sušaukta dėl naujo nario – skraidymo entuziastų sporto klubo „Skrydis kartu“ – priėmimo.

Sprendimas buvo teigiamas, tad LSPSF gretos pagausėjo. Sveikiname naują klubą!

Šiuo metu LSPSF federacijai priklauso 17 narių-klubų.

Konferencijos protokolas

Tokvila Arcus taurės varžybose finišas – sunkiai pasiekiamas. O kam šiais laikais lengva?

Į 2017 m. rugpjūčio 12-15 d. vykusias FAI 2 kat. Arcus taurės varžybas užsiregistravo 29 pilotai iš Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Baltarusijos. Tarp jų – 2 moterys.

Pirmą dieną pūtė smarkus vėjas, starto langą atidarėme tik apie 16 val. Starto sąlygos nebuvo lengvos, ne visi pilotai ryžosi startuoti. Kai kuriems pavyko parodyti rezultatą (toliausiai – iki Trakų – nuskrido Regimantas Andreika), bet dėl per trumpo starto lango visiems pilotams pratimą teko atšaukti.

Antrą varžybų dieną buvo lietus. Dalyviai iš parasparnių persėdo į baidares ir įveikė įdomų maršrutą Merkio upeliu Dargužiai – Valkininkai.

Trečią dieną orai pagaliau pasitaisė. Buvo sudarytas sudėtingas pratimas – teko skristi su šoniniu vėju tarp miškų ir pasienio zonos. Finišas nepasidavė niekam, toliausiai nuskrido Dainius Liegus, pritrūkęs 9 km iki finišo.

Ketvirtą dieną orai buvo tinkami, vėjo kryptis palanki Valkininkams. Sudarėme ilgą 74 km užduotį per 3 posūkio punktus su lengvu šoniniu vėju. Skristi nebuvo lengva ir tik geriausi 6 pilotai pasiekė finišą.

Ypatingai norėtųsi pagirti svečią iš Latvijos Ivars Slivka, kuris pirmą dieną nukrito į mišką. Su didele mūsų draugų pagalba – ačiū Parawinch komandai už operatyvumą ir profesionalumą! – ir po smulkaus sparno remonto latvis sugebėjo antrą dieną parodyti puikų rezultatą finišavęs.

Titulinis rėmėjas UAB „Tokvila“ pasirūpino varžybų transportu bei apdovanojo nugalėtojus vertingais prizais. Mūsų partnerių dėka sportininkų parvežimas iš maršruto vyko itin sklandžiai ir operatyviai.

Deja per varžybas taip ir nepavyko rezervuotoje oro erdvėje nuskristi link Vilniaus – unikali galimybė liko nepanaudota.

Straipsnio autorius: Jevgenij Blocha

Bendrosios įskaitos prizininkais tapo Robertas Pesliakas su 1725 taškais, Antanas Jakucevičius su 1573 taškais ir Egidijus Slavinskas su 1501 tašku.

Moterų įskaitos titulais pasipuošė 1 vietos nugalėtoja Rasa Grigoraitienė ir ant 2 vietos laiptelio užlipusi latvė Diana Germane.

Ant Standart klasės podiumo lipo Andrej Kovaliov (1 vieta), Pavelas Gavlasevičius (2 vieta) ir nuo jo nedaug atsilikęs Romuald Kliukovskij (3 vieta).

Sport įskaitoje nugalėtojų laurais puošėsi į Lietuvą pasisvečiuoti sugrįžęs Ramūnas Ruseckas (1 vieta), braliukas latvis Valdis Brokans (2 vieta) ir Dainius Liegus (3 vieta).

Varžybų rezultatai

Utenos taurės skraidyklių varžybose – lenktynės su permainingais Lietuvos orais

2017 m. liepos 6-9 dienomis Utenos aerodrome vyko skraidyklių varžybos. Lietuvoje šis sportas nėra plačiai žinomas, taigi pirmiausiai norėčiau apibūdinti – kas tai. Pradėsiu nuo pačios skraidyklės.

Skraidyklė (sparnas) – sudarytas iš anglies/aliuminio konstrukcijos ir aptrauktas specialia orui nelaidžia medžiaga. Pati medžiaga stipriai skiriasi nuo parasparnio medžiagos, yra daug storesnė ir didžioji jos dalis laminuota. Skraidyklė valdoma svorio centro keitimo principu. Pilotas skraidyklę vairuoja su horizontalia vairolazde (angl. speedbar). Iš pažiūros atrodo pakankamai neefektyvus vairavimo būdas, bet patikėkite manimi – valdymas labai tikslus ir
efektyvus.

Pakaba (kokonas) – pilotas skrenda pasikabinęs po sparnu. Tam yra speciali pakaba, kurioje yra viskas ko gali prireikti skrydyje: atsarginis parašiutas, stabdymo parašiutas, radijo įranga, skridimo kampo reguliavimo įranga, vanduo ir kartais maistas.

Kaip matote nuotraukose, mes skrendame galva į priekį, kaip ir paukščiai. Skrisdami po savimi matome tik horizontalią vairolazdę. Kai gerai įvaldai skrydį skraidykle, tu ir sparnas tampate neatsiejama dalimi. Skraidyklės valdymas labai intuityvus. Kiekvieną oro sparnas perduoda tiesiai į rankas. Skraidyklė gali skristi nuo maždaug 30km/h iki 160km/h ir
daugiau. Dažniausiai skrendame greičio diapazone nuo 40 km/h iki 100 km/h. Skraidyklės aerodinaminė kokybės santykis 15:1. Tai reiškia, kad iš 1 kilometro galime nuskristi 15 km į priekį. Skraidyklių varžybos labai dinaminis sportas, kuriame klaidos labai daug kainuoja. Klaidingai pasirinkti sklendimo linija gali stipriai lemti rezultatą. Tam įtakos turi mažesnis nei pvz. sklandytuvų greitis, kuris neleidžia, pirma, greitai praskrieti žemėjimo zonas, antra, aprėpti tokio didelio atstumo. Taigi sugebėjimas matyti daugiau žingsnių į priekį yra būtinas.

Skraidyklių varžybų tikslas – kuo greičiau nuskristi tam tikrą iš anksto nustatytą maršrutą. Atrodo paprasta, tačiau taip nėra. Mes neturime variklių, į priekį veda tik teisingi sprendimai renkantis iš daugybės galimų kelių ir pasirinkimų.

Apie neseniai vykusias varžybas. Jose dalyvavo 7 dalyviai. 5 lietuviai ir 2 svečiai iš užsienio. Varžybų dalyviai ėmė rinktis jau liepos 6 dieną, tačiau oras buvo permainingas ir dėl audrų pavojaus pratimas buvo atšauktas. Kai varžybų dieną pratimo nėra, dalyviai paprastai ne snaudžia, o užsiima kitomis veiklomis: turizmas, dviračiai, maudynės, žvejyba ir t.t. Juolab, kad praktiškai visi dalyviai atvažiuoja su savo šeimomis. Nepaisant atšaukto pratimo, išnaudojome dieną maksimaliai, po audros pilotai treniravosi kilti ir tūpti.

Antrąją dieną mus pasitiko didžiulis vėjas (vėjo gūsiai siekė net iki 12 metrų). Tačiau jau ryte, gerai išnagrinėje oro prognozę, nusprendėme laukti, kadangi vėjas turėjo rimti. Taip ir atsitiko. Pratimas buvo nustatytas į pietryčius, finišas – Ignalinos aerodromas. Tačiau vos pradėjus pakilimo procedūrą, virš aerodromo ėmė formuotis audra. Dėl to pratimą vėl teko atšaukti. Neilgai trukus pradėjo stipriai lyti. Po kelių valandų oras pasitaisė ir šį laiką išnaudojome tolimesnėms treniruotėms. Kiti dalyviai išvažiavo stebėti tuo metu Utenoje vykusių dronų lenktynių.

Trečioji diena prasidėjo optimistiškai – prognozės žadėjo sklandymui tinkamą orą. Taigi suskubome fiksuoti šios dienos pratimą. Uždavėme 62 kilometrų trikampį. Pradėjus kilimo procedūrą, iš vakarų slinko didžiulis viršutinių debesų masyvas. Aerodrome girdėjosi daug pesimistiškų nuomonių, esą niekas nepasieks net pirmojo taško. Tačiau pilotai įrodė kitaip!

Pradėjau skrydį vienas iš paskutiniųjų. Pradžioje pirmasis termikas mane šiek tiek išlepino, galvojau, kad bus labai lengva pasiekti pirmąjį punktą. Tačiau tądien sunkiai sekėsi nuspėti termikų buvimo vietą. Ir pradžioje vos už 10 kilometrų stipriai nužemėjau iki maždaug 300 metrų. Staiga priešvėjinėje medžių linijos pusėje už kokio kilometro dešinėje pamačiau didžiulį vėjo gūsį. Ir nusprendžiau skristi ten. Nesuklydau, radau energijos šaltinį, kuris leido
tęsti varžybas. Įdomus dalykas apie skraidykles yra tas, kad neretai mums pavyksta susikelti iš labai mažų aukščių, mano rekordas – 50 metrų.

Kai jau buvau visai arti debesies pado, pamačiau savo brolį Vydą su Icaro Laminar Z9 skraidykle – aukščiau negu aš. Supratau, kad praradau nemažai laiko, kadangi jis paliko aerodromą gerokai vėliau nei aš. Susirinkę aukštį abu pasukome link pirmojo posūkio punkto. Aš užsiėmiau šiek tiek saugesnę poziciją skrisdamas aplink debesų juosta, o Vydas skrido tiesiai. Pasirodo, mano linija buvo kur kas geresnė: jis įėjęs į labai didelę žemėjimo zoną prarado daugiau nei 500 m aukščio, kas yra apie 7 kilometrai distancijos. Neilgai trukus pasiekėme punktą.

Ir tolėliau sekė sunkiausia dalis – reikėjo skristi šešėlyje, kur saulė nešildo žemės. Negaudami papildomos energijos debesys paprastai ima nykti, taip atsitiko ir čia. Teko skristi kaip galima atsargiai ir tikėtis, kad kažkur kils drėgnesnis oras. Pasisekė – visai netoli Užpalių nebeaukštai radau termiką. Labai silpną ir nepastovų, bet tokiu oru pasirinkimo nėra. Skaičiuodamas kiekvieną uždirbtą 100 metrų, galvojau tolimesnį planą. Kai liko keli šimtai iki debesies pado, apačioje pamačiau tą patį Laminar. Apsidžiaugiau, kad ir Vydas rado termiką. Pasiekus ištižusio debesies padą išskridau į Vyžuonas – antrąjį punktą. Jaučiausi gerai, kadangi supratau, kad jau beveik turiu pakankamai aukščio pasiekti finišą.

Įeinu į posūkio punkto 500 metrų spindulio zoną ir skaičiuoju iki 5, sukuosi į kairę. Iki aerodromo liko tik 14 km. Turiu 900 metrų. Teoriškai turiu grįžti, tačiau dar reikia aukščio kadangi jei sklendžiant namo pasitaikys žemėjimo zona, didėja šansas neparskristi. Pamatau gandrų būrelį ir skrendu pas juos. Radau! Kelios spiralės ir plati šypsena mano veide! Pasieksiu finišą. Skrendu namo ±100 km/h, oras ramus, lyg skristum vakarą. Priskridęs arčiau pamatau aerodrome ukrainiečio ir Vydo sparną. Džiaugiuosi už juos ir einu leistis. Ištraukiu kojas ir neilgai trukus jau einu per tą pačią pievą iš kurios prieš 3,5 val. pakilau. Nuostabus jausmas!

Ketvirtoji diena prasideda lietumi, tačiau dar neapleidžia džiaugsmas, kad vakar buvo puiki diena ore. Virš gražių, kiek apsemtų, Utenos apylinkių. Surengiame apdovanojimus ir galvojam toliau apie ateities skrydžius.

Straipsnio autorius: Saulius Guobužas

Pirmą vietą užėmė Sergei Marin (910 taškų) iš Ukrainos, antrą – Saulius Guobužas (667 taškai) ir trečią – Mindaugas Morkūnas (444 taškai).

Varžybų rezultatai

Arcus Mažosios Taurės varžybose rekordinis JPL varžybų dalyvių skaičius

Taip nuotaikingai varžybų organizatorės motyvavo jaunuosius Lietuvos pilotus susirinkti Arcus Mažosios Taurės (JPL etapo) varžybose, kurios vyko 2017 m. birželio 16-18 d. Valkininkų aerodrome.

Susirinko rekordinis JPL varžybų dalyvių skaičius – 15 pilotų. Jie varžėsi ne tik maršrutinių skrydžių, bet ir taiklaus nusileidimo rungtyse.

Abi dienas lyderiavo ir pirmą vietą užėmė Pavelas Gavlasevičius (2000 taškų). Antrą ir trečią vietas pasidalino Viktoras Songaila (993 taškai) ir Kęstutis Rūkštelė (980 taškų).

Varžybų rezultatai

Po ilgos pertraukos Kauno taurė sugrįžo į Lietuvos padanges

2017 m. birželio 3-4 dienomis Lietuvos parasparnių pilotai šurmuliavo Kėdainių rajone, kur po 5 metų pertraukos vyko „Kauno taurės“ varžybos su Kauno parasparnių sporto klubu priešakyje. Susirinko 26 pilotai, apsiginklavę įvairių sparnų arsenalu.

Bendrosios įskaitos laimėtojais tapo Donatas Adžgauskas (1 vieta), Robertas Pesliakas (2 vieta) ir Jonas Miklovis (3 vieta).

Standart klasėje nugalėtojų laurus dalinosi Juozas Limantas (1 vieta), Marius Rumpis (2 vieta) ir Audrius Gricius (3 vieta).

Sport įskaitoje nepralenkiami buvo Lukas Limantas (1 vieta), Vytautas Skruibis (2 vieta) ir Dainius Liegus (3 vieta).

Varžybų rezultatai

Įspūdžių netrūko nei varžybų dalyviams, nei jų organizatoriams. Neturėtų jų trūkti ir laidos „Kylam“ žiūrovams, mat jos kūrėjai svečiavosi varžybose ir parengė reportažą – „Kylam“: Savaitgalį Kėdainių raj. padangę nuspalvino parasparniai

Tikimės, kad Kauno taurė vyks ir kitąmet!

Aukštaitijos taurės varžybose – momentinio greičio rekordas

2017 m. gegužės 20-21 d. Panevėžio rajono skliautus raižė Aukštaitijos taurės varžybų dalyvių įvairiaspalviai sparnai. Varžybose dalyvavo 39 pilotai.

Bendroje įskaitoje vienvaldžiu abiejų dienų lyderiu tapo Tadas Grinevičius (1996 taškai). Antra vieta atiteko Jonui Mikloviui (1802 taškai), trečia – Donatui Adžgauskui (1774 taškai).

Standart įskaitoje buvo nepralenkiamas suomis Tuomas Martikainen, antrą vietą užėmė Povilas Bačkaitis, trečią – Audrius Gricius.

Sport įskaitoje ant prizininkų pakylos lipo Paulius Jonaitis (1 vieta), Tuomas Martikainen (2 vieta) ir Dainius Liegus (3 vieta).

Varžybų rezultatai

Varžybų dalyvis ir antros vietos bendroje įskaitoje laimėtojas Jonas Miklovis pasidalino savo įspūdžiais. Beje, būtent jis antrą varžybų dieną paskutinę atkarpą skrido pavėjui ir didžiausias užfiksuotas momentinis greitis žemės atžvilgiu buvo net 95 km/h!

Jau tapo tradicija dalyvauti „SK Panevėžio parasparniai“ ir „SK Saulės skrydis“ organizuojamose „laisvo skrydžio“ parasparnių sporto varžybose. Šios varžybos yra vienas iš Lietuvos skraidyklių ir parasparnių sporto federacija (LSPSF) kuruojamų „Lietuvos Lygumų Lygos“ bemotorių parasparnių varžybų etapų. Varžybose parasparnių pilotai į erdvę pakeliami specialia technika, tarytum aitvarai, rungtyniauja tarpusavyje. Viskas prasideda, kai ryte kompetentinga pilotų ir organizatorių taryba, išnagrinėjusi naujausius meteorologinius duomenis, paskelbia užduotį. Pilotai į savo navigacijos prietaisus susiveda maršrutą su posūkio punktais, starto ir finišo cilindrais, kurie dažniausiai turi kelių kilometrų spindulius.
Vos tik pasirodo danguje pirmieji kamuoliniai debesėliai, ar atėjus vidurdieniui, pasijaučia tendencingi cikliški vėjo stiprumo svyravimai, teisėjas skelbia varžybų pradžią. Atsitiktine tvarka ištraukta starto eilė ruošia pilotams įvairiausius strateginius sprendimus bei krūvas neišsenkančių įspūdžių. O šalia skriejančio kolegos sumaniai išnaudota patirtis, drąsa ir sėkmė gali gerokai palengvinti kelią finišo kryptimi. Kiekvienas varžybų dalyvis, naudodamasis savo patirtimi, o dažnai ir „šeštuoju pojūčiu“, stengiasi kuo greičiau surinkti aukštį vertikaliai kylančiose terminėse srovėse. Pakilus iki kamuolinių debesų (Lietuvoje dažniausiai tarp 1-2 km) skrenda finišo kryptimi aplankydamas posūkio punktus. Vienas kilometras aukščio parasparnio pilotui suteikia galimybę įveikti apie 10-15 km atstumą. Tad norint nuskrieti užduotį, reikia surasti bent tris vertikalias šilto oro stoves, kurias aviatoriai vadina termikais. Laimi pilotas, kuris nuskrieja atstumą greičiausiai. Dažiausiai tai būna 40-50 km. O skriejant neretai teisingą kelią termiko kryptimi parodo paukščiai. Iki susitikimo PO DEBESIU sekančiose varžybose! „KAUNO TAURĖ 2017“, vyks birželio 3-4 dienomis.