LSPSF ataskaitinė rinkiminė konferencija vyks 2025 kovo 1 d. 11 val. J.Basanavičiaus gimnazijoje, adresu S.Konarskio 34, Vilnius.
Konferencijos darbotvarkė:
Darbotvarkės tvirtinimas (iki 5 min).
Konferencijos darbo organų rinkimai (iki 10 min): 2.1. Konferencijos sekretoriato rinkimai; 2.2. Konferencijos pirmininko rinkimai.
2024 m. LLL, JPL, LSPSF taurės varžybų nugalėtojų ir prizininkų paskelbimas ir apdovanojimas.
LSPSF prezidento, viceprezidentų (iki 20 min), sekretorės (iki 10 min), buhalterės (iki 10 min), parasparnių patikros laboratorijos (iki 10 min), tarybos narių kitų federacijos pareigūnų (iki 10 min kiekvienam) ataskaitos.
Klubų ataskaitos (po 5 min. kiekvienam, iki 1 val. 15 min).
2025 m. varžybų grafiko pristatymas ir patvirtinimas (iki 30 min).
Delegatų į LAK konferenciją rinkimas (iki 10 min).
2024 m. spalio 5 d., Valkininkuose, įvyko Lietuvos parasparnių tikslaus nusileidimo čempionatas, kuriame 21 pilotas varžėsi dėl taikliausiojo vardo. Pilotų tikslas – nusileisti kuo arčiau 500 cm spindulio apskritimo centro – išsvajotojo 000 – ir surinkti įmanomai mažiausią baudos taškų sumą. Pilotai atliko po 7 nusileidimus. Taigi iš viso pusantro šimto kartų buvo kilta ir sėkmingai nusileista.
Šiemet čempionate dalyvavo išskirtinai daug naujų tikslaus nusileidimo entuziastų, tikėkimės, potencialių Lietuvos rinktinės narių. Geriausiai iš jų pasirodė Vadym Usyk, Irmantas Švažas ir Tautvydas Parapinavičius. Lietuvos čempionato prizininkais tapo Aurelijus Andreliūnas, Deividas Jasiūnas ir Vadym Usyk. Na, o bendrojoje įskaitoje geriausiai pasirodė Tzvetan Tzolov, Aurelijus Andreliūnas ir Deividas Jasiūnas.
Varžybas organizavo aviacinio sporto klubas Stratus, klubas Arcus, kartu su svariu LSPSF ir Lietuvos aeroklubo indėliu ir pagalba.
Lietuvos rekordas skrendant dviviečiu parasparniu nebuvo gerintas jau daug metų. 2004 metais Rytis Stankevičius jį pagerino du kartus: gegužės 6 d. nuskrido 59 km, ir po to neoficialiai rugpjūčio 8 d. nuskrido 93 km. (LSPSF rekordai)
Nuo to laiko praėjo jau 20 metų. Atsirado teigiamų ir neigiamų pokyčių: patobulėjo technika, tačiau atsirado daug erdvės ribojimų dėl išaugusio aviacijos intensyvumo.
Skristi dviviečiu parasparniu sudėtingiau. Sistema susideda iš dviejų žmonių. Reikia gero piloto ir gero keleivio. Kodėl visi negali būti „gerais keleiviais”? Suskristi trumpai 15-30 min yra malonumas, tačiau ilgame skrydyje tenka ilgą laiką praleisti siūbavime, keičiasi temperatūra. Eilinis žmogus po maždaug valandos skrydžio tiesiog pradeda vemti. Ryčio legendinė frazė skrendant su keleiviais, kurią ne vienas pilotas yra girdėjęs per raciją, – „pas mus jau krenta maistas”. Skristi keleivio vietoje patyrę pilotai atsisako – per daug nuobodu. Todėl reikia arba mažai patyrusio piloto, kuriam bet koks skrydis teikia džiaugsmą, arba paruošti (pripratinti) entuziastingą žmogų per keletą mažesnių skrydžių.
O ir turint „gerą keleivį” sunkiau suderinti abiejų žmonių laikus, kada yra tinkamas oras tolimam skrydžiui, nei skrendant vienam.
Dviviečiai parasparniai skiriasi nuo vienviečių. Be abejo jų plotas didesnis, pritaikytas didesniam svoriui. Tačiau 95% dviviečių parasparnių yra skirti komerciniams keleivių vežiojimams ar paprastiems pramoginiams skrydžiams, dėmesys skiriamas saugumui, lengvam startui, maloniam valdymui. Jie sertifikuojami B klasėje. Ilgiems skrydžiams geriau skristi C – klasės su subalansuotu parasparniu – vis dar pakankamai saugiu dviems, bet leidžiančiam nusklęsti toliau.
Liepos 27 dieną, Skrydis Kartu klubo entuziastai Darius ir Asta pakilo Katinų kaime netoli Panevėžio padedami Laisvo Skrydžio Klubo narių, ir parasparniu Axis Venus SC-T nuskrido iki Latvijos miestelio Bebrene – 120 km tiesiąja. Startuota vėlai net 13:35 , o iš pietvakarių ėję debesys pasivijo ir uždengė saulę sustabdė terminę veiklą. Yra daug galimybių pasiektą rezultatą gerinti.
Valkininkų aerodrome Birželio 29-30 dienomis vyko varžybos skirtos jauniesiems pilotams.
Dalyvavo net 25 pilotai, iš jų 2 moterys.
Naujokams padėjo dalyvauti 6 patyrę pilotai – mentoriai.
Įvyko 2 XC-pratimai + TN 2 raundai
Paskraidėm nors vėjo kryptys buvo Valkininkams
nepalankios (negalėjome naudoti 2 trosu). Oro sąlygos irgi nebuvo labai
lengvos – daug turbulencijos. Tačiau nepaisant visų sunkumų – daug naujokų
išskrido į savo pirmuosius maršrutus, o mentoriai aktyviai stengėsi padėti
jiems ore ir ant žemės. Maršrutai buvo įveikti tik mentorių, naujokai
parodė kuklesnius rezultatus.
Vienas apsunkinantis, bet ir ypatingai gražus faktorius – Paluknyje vyko
LT sklandymo čempionatas, tad mūsų naujokai pamatė aplink save
gražių vaizdų.
Taip pat buvo 4 paskaitos:
– varžybų esme, pagrindiniai principai (J. Blocha)
– darbas su prietaisais ir maršruto įvedimas (A. Andreliūnas)
– teisėjavimas ir taškų skaičiavimas (M. Burba)
– dienos oro sąlygų panaudojimas; varžybų taktika (E. Slavinsaks)
LSPSF ataskaitinė rinkiminė konferencija vyks 2024 m. vasario 17 d. 11 val. J.Basanavičiaus gimnazijoje, adresu S.Konarskio 34, Vilnius.
Konferencijos darbotvarkė:
Darbotvarkės tvirtinimas (iki 5 min).
Konferencijos darbo organų rinkimai (iki 10 min): 2.1. Konferencijos sekretoriato rinkimai; 2.2. Konferencijos pirmininko rinkimai.
2023 m. LLL, JPL, LSPSF taurės ir skraidyklių čempionato varžybų nugalėtojų ir prizininkų paskelbimas ir apdovanojimas.
LSPSF prezidento, viceprezidentų (iki 20 min), sekretorės (iki 10 min), buhalterės (iki 10 min), parasparnių patikros laboratorijos (iki 10 min), tarybos narių kitų federacijos pareigūnų (iki 10 min kiekvienam) ataskaitos.
PERTRAUKA (30 – 35 min) jeigu reikės.
Klubų ataskaitos (po 5 min. kiekvienam, iki 1 val. 15 min).
2024 m. varžybų grafiko pristatymas ir patvirtinimas (iki 30 min).
Delegatų į LAK konferenciją rinkimas (iki 10 min).
Šiemet Lietuvos parasparnių čempionatas vėl vyko Portugalijoje. Džiugu, kad pilotų iš Lietuvos pagausėjo, pernai – 9, o šiemet jau – 19. Galbūt jau pamiršome karantiną ir ribojimus, nes pamatyti 20-25 dalyvius Lietuvos čempionate kalnuose iki karantino buvo įprasta.
Vis atsiranda klausiančių: kodėl Lietuvos parasparnių čempionatas vyksta kalnuose, o ne Lietuvos lygumose? Parasparnių sportas įprastai vyksta kalnuose, taip pat ir Pasaulio bei Europos čempionatai organizuojami tik kalnų sąlygomis. Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas siekia matyti mūsų sportininkus tokio lygio varžybose, o Lietuvos čempionatas yra tinkamiausia vieta pasiruošti pasaulinėms varžyboms bei nustatyti Lietuvos geriausius. O norintiems varžytis ir nugalėti lygumose – LSPSF yra sukūrusi Lietuvos Lygumų Lygą (LLL) – kuri ne mažiau vertinama.
Surengti atskirą parasparnių čempionatą kalnuose vien lietuviams būtų per daug sudėtinga ir brangu, dėl to jis yra prijungimas prie didesnių varžybų – šiemet Portugalijos čempionato, kuriame iš viso 92 dalyviai.
Orai Portugalijoje beveik visada saulėti, ir tik per stiprus vėjas gali sustabdyti skraidymus.
Pirmas pratimas puikiai pavyko ir 12 Lietuvos pilotų atskrido į finišą už 78km esančio ežero.
Antras pratimas buvo sustabdytas 30min po starto dėl pavojingo vėjo.
Trečio pratimo metu vėjas buvo ribinis, tačiau 7 Lietuviai sėkmingai pasiekė finišą po sąlyginai trumpų 38km.
Ketvirtas pratimas buvo ilgai atidėliojamas dėl didelio debesuotumo ir silpnos terminės veiklos, pilotai startavo tik 16:45 su tikslu įveikti 50km. Pratimo pradžia buvo sėkminga daugeliui, tačiau antra pratimo dalis buvo po 100proc. debesuotu dangumi. Į finišą atskrido tik du pilotai, vienas jų Lietuvis Darius Lukoševičius.
Penktas pratimas daug žadantis su gera termine veikla ir ne stipriu vėju – 70km. Pratimo pradžia nesunki, tačiau pabaigoje, neliko debesų ir sustiprėjo vėjas, susilpnėjo termikai. Daugeliui pilotų pritrūko 1-5km iki finišo. Tarp Lietuvos pilotų vieninteliam Pauliui Vaškevičiui pavyko sėkmingai pasiekti finišą.
Daugiau pratimų nebuvo dėl vėjo. Tačiau įvykusių 4 pratimų pilnai užteko.
Lietuvė Rasa Grigoraitienė nugalėjo tarp moterų.
Varžybose nugalėjo vietinis Portugalas Nuno Virgilio, antras Ispanas Francisco López, trečiasis Lietuvis Darius Lukoševičius, jis taip pat tapo Lietuvos čempionu, antras Paulius Vaškevičius, trečias Dainius Liegus.
Lietuvos Sport klasėje (sparnai su ne aukštesne nei EN-C sertifikacija) nugalėjo Lukas Limantas, antras Darius Matuliauskas, trečias Audrius Petkūnas.
Šiemet aukščiausios Lietuvos Lygumų Lygos dalyviams atsivėrė dar vieni lygumų plotai pasivaržyti, tai yra Žemaitijoje.
Žemaitijos Taurė 2023
Tai varžybų debiutas pajūrio kraštuose, į kurias atvyko 21 pilotas. Nepaisant iššūkius keliančio vėjo, orai buvo geri ir skraidomi abi dienas. Pirmosios dienos užduotis buvo 75,9 km maršrutas, kurį finišavo 7 pilotai. Antrosios dienos 59,8 km, kurį sėkmingai įveikė 10 pilotų.
Taip pat Žemaitijoje įvyko jau trečius metus organizuojamos, jaunųjų pilotų lygos varžybos – Pajūrio Taurė. Į kurias susirinko 9 pilotai. Orai taip pat pasitaikė neblogi, abi dienos skraidomos. Pirmos dienos užduotis buvo 19,4 km, kurios deja įveikti niekam nepavyko. Antrosios dienos pratimas buvo 16,2 km, kurį finišavo net 5 pilotai.
