Įspūdžiais dalinasi J. Blocha
Pasakyti, kad mums pasisekė su orais – tai nieko nepasakyti. Per savo 20 metų Lietuvoje, tiesiog neprisimenu, kad visam varžybų laikotarpiui pakliūtų tokie fantastiški orai. Beliko tik kuo geriau jais pasinaudoti.
Pirmą dieną mus priėmė startuoti Sasnavos aeroklubas (didelis ačiū aerodromo vadovui Alvydui Danilaičiui!). Pilotai turėjo apeiti Kauno zonos kampą ir su lengvu šoniniu vėju skristi 76 km namo – finišas buvo numatytas varžybų buveinėje – Aukštakalnio sodyboje. Tarp kitko, sodyba labai patiko – rekomenduojame varžyboms, renginiams ir tiesiog pailsėti.
Startavietė greitai ištuštėjo, o pilotai mane nustebino masiniu finišavimu (10 žmonių). Ir tai buvo tik pradžia!
Kitą dieną silpnas pietvakarių vėjas leido sužaisti įdomų FAI-trikampį 51 km su startu-finišu Valkininkuose. Sportininkai įsisiautėjo ir finišavo jau 13-iese, o geriausias maršruto greitis viršijo 35km/h! Robertai, paprašyk atnaujinti Lietuvos rekordų sąrašą…
Tuomet supratome, kad metas „imtis priemonių“ ir pasiūlyti mūsų monstrams kažko tikrai išsekinančio. Lengvas pietryčių vėjas neturėjo būti kliūtis ilgam ir sudėtingam 75km uždaram maršrutui.
Tarp kitko, pilotams taip patiko nusileidimas varžybų buveinėje, kad teko gražinti šią opciją – finišas vėl buvo sodyboje. Startavietė jau tradiciškai buvo tuščia po 40 minučių. Ir ką? Po 3-5 valandų skrydžio finišuoja 10 pilotų!
Paskutinę 4-ą dieną jau įsijungė pietų-pietryčių vėjas, ir atėjo metas išbandyti savo sugebėjimus skristi su labai žemomis „lubomis“. Įprastai laisva erdvė tarp Vilniaus ir Kauno turi lubas apie 850 m, bet varžyboms mums pakelia zoną iki 1200 m (ačiū VĮ „Oro Navigacija“ už bendradarbiavimą!). 1200 m irgi ne pyragai, bet „mission“ jau atrodo „possible“. Pradžioje numatėme finišą Ukmergėje (94km), bet pilotai sukėlė streiką su argumentu „prie 2 km pado tarp retesnių termikų su lubomis 1200 m bus itin sudėtinga“. Tuomet pasirinkome kitą, ne ką prastesnį tikslą – visiems gerai žinomą Kernavės šlaitą. O kadangi vėjas dienos metu turėjo sukti link pietvakarių, tai skrydžio pabaigoje turėjo būti šansas dar paskrieti virš mūsų legendinės startavietės. Ką ir patvirtino 6 finišavę pilotai!
Ir dar keletas įspūdžių:
– startai vyko sklandžiai, ir visi pilotai buvo ore per 30-40 min. Tai leido jiems dažnai skristi kartu. Į Lietuvą ateina skridimo grupėje subtilybės!
– su debesų padu virš 2 km sklandymo zonoje (SGZ Paluknys) ir oro uostų apylinkėse tampa jau ankšta. Pilotams teko nuolat rūpintis aukščio „neviršijimu“, ypač per paskutinį pratimą. Neapsiėjo ir be pažeidėjų, kurie buvo negailestingai baudžiami už kiekvieną metrą neleistinoje zonoje. Vieną pilotą pagal varžybų taisykles teko diskvalifikuoti už pakartotiną pažeidimą. Turiu pažymėti mūsų vyr. teisėjo Martyno Burbos nepriekaištingą darbą – visi skrydžiai buvo kruopščiai patikrinti, visi pažeidėjai nubausti, ir klausimų pilotams neliko. Sveikiname su puikiu debiutu rimtose varžybose! (prieš tai Martynas teisėjavo JPL Arcus Taurę)
– per paskutinius 5 metus labai pakilo sportininkų lygis. Džiugu matyti, kaip gerai skrenda geriausi Lietuvos pilotai, kokia atkakli kova, kokie nedideli laiko skirtumai. Apima azartas ne tik jiems skristi, bet ir organizatoriams išbandyti pilotų galimybes.
– Klubui labai pasisekė su organizatorių komanda. Kartu su mūsų senu „pareigūnų branduoliu“ dalyvavo ir nauji klubiečiai. Mums pavyko kartu surengti gera renginį bei smagiai praleisti laiką. Didelis AČIŪ visai Arcus-komandai!
– Mums liko paslaptis, kodėl dalyvavo taip mažai pilotų – 22. Mes tikėjomės 40-45, ir orų prognozės jau iš anksto atrodė palankios. Tai itin keista, kada nuolat girdi iš para-bendruomenės, kad varžybų Lietuvoje organizuojama per mažai. Mes jau pripratome prie smarkiai deficitinio biudžeto, kai varžybos neužsipildo. Nebus išimtis ir šita istorinė Arcus Taurė-2019. Tikimės, kad kitais metais pagaliau sulauksime daugiau svečių, nors pakartoti toki „orų užsakymą“ bus jau sudėtinga… Bet mes pabandysime!