Autorius: Egidijus Šatas

Kai LSPSF generalinė sekretorė ištrūko savaitei atostogų ir patraukė link Alpių, nesitikėjo, kad Tolmine, Slovėnijoje sutiks du Lietuvos skraidyklininkus Justiną Pleikį ir Saulių Guobužą, kurie dalyvavo 2017 m. rugpjūčio 15-20 d. vykstančiose FAI 2 kat. Kobala Open 2017 skraidyklių varžybose. Tas įtaigus tautiečių palaikymo jausmas vis skatino akimis ieškoti šių pilotų kaskart užvažiavus į Kobalos startavietę.

Vėliau pasiteiravus Sauliaus Guobužo, kaip praėjo varžybos, jis noriai pasidalino įspūdžiais:

Varžybose įvyko 4 pratimai. Oras buvo gana kontraversiškas. Manau, kad reikėjo skraidyti labai techniškai ir numatant į priekį, kadangi nužemėjus pakilti buvo labai sudėtinga – silpni kilimai ir išblaškyti termikai. Pirmą dieną praskridus didžiąją dalį pratimo, atėjo vieta, kur reikėjo skristi į kalnus esančius kitoje pusėje slėnio. Tikėjausi ten kilimų ir išskridau per žemai. Jau arti žemės prie šlaito gavau prilaikymą ir kapščiausi beveik valandą. Vėliau nusprendžiau leistis. Justas beveik pasiekė finišą.

Antroji diena buvo kur kas sudėtingesnė, kadangi padas buvo labai žemai ir nuolatos reikėjo kapstytis palei pat kalnus – baisus skrydis. Nusileidau prie Kred, Stol papėdėje. Man nepasisekė, Justui dar labiau.

Trečioji diena buvo labai turbulentiška. Pritryniau mozuolius. Gerai skridosi, tačiau šokant per Stol kalną ir skrendant link to kur giliau prie taško pritrūkau keliasdešimt metrų. Taško spindulys buvo pačiame viršuje. Mano klaida, kad nepakankamai išsianalizavau pratimą. Prietaisas užskaitė radiusą, tačiau vėliau sužinojau, kad trūko keletos metrų. Ir gavau mažai taškų, nors nuskridau dar 30 km iki pat finišo. Justas nuskrido iki Stol papėdės.

Ketvirtoji diena buvo puiki! Sutariau su šveicarais skristi kartu. Startavau pirmas ir kartu užsitikrinom puikias sąlygas startui. Skridau labai greitai ir nedariau klaidų, gal vieną, kad stojau priekyje Stol pasikelti aukščiau, reikėjo skristi tiesiai. 89 km pratimą finišavau šeštas! Puiki diena… – man. Justas perspaudė ir nusileido Stol papėdėje.

Reziumė – puikios varžybos, buvo labai smagu skraidyti. Skraidžiau 5 dienas iš eilės, praskridau 300km ir daugiau nei 14 val. Man dar labai trūksta strateginio mąstymo. Reikia daugiau analizuoti pratimą prieš startą. Manau, kad kitais metais seksis daug geriau.

Aš likau 16 vietoje, Justas 29.

Linkime Sauliui ugdyti analitinius sugebėjimus ir strateginį mastymą. Tikime, kad ateityje seksis vis geriau!

Varžybose dalyvavo 37 pilotai iš Europos ir jos ribų: Slovėnija, Ukraina, Vengrija, Čekija, Šveicarija, Rusija, Makedonija, Lietuva, Lenkija, Kanada, Japonija, Baltarusija, Prancūzija.

Varžybų rezultatai

2017 m. rugpjūčio 13 d. Tokvila Arcus taurės varžybų metu įvyko neeilinė LSPSF konferencija, sušaukta dėl naujo nario – skraidymo entuziastų sporto klubo „Skrydis kartu” – priėmimo.

Sprendimas buvo teigiamas, tad LSPSF gretos pagausėjo. Sveikiname naują klubą!

Šiuo metu LSPSF federacijai priklauso 17 narių-klubų.

Konferencijos protokolas

Į 2017 m. rugpjūčio 12-15 d. vykusias FAI 2 kat. Arcus taurės varžybas užsiregistravo 29 pilotai iš Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Baltarusijos. Tarp jų – 2 moterys.

Pirmą dieną pūtė smarkus vėjas, starto langą atidarėme tik apie 16 val. Starto sąlygos nebuvo lengvos, ne visi pilotai ryžosi startuoti. Kai kuriems pavyko parodyti rezultatą (toliausiai – iki Trakų – nuskrido Regimantas Andreika), bet dėl per trumpo starto lango visiems pilotams pratimą teko atšaukti.

Antrą varžybų dieną buvo lietus. Dalyviai iš parasparnių persėdo į baidares ir įveikė įdomų maršrutą Merkio upeliu Dargužiai – Valkininkai.

Trečią dieną orai pagaliau pasitaisė. Buvo sudarytas sudėtingas pratimas – teko skristi su šoniniu vėju tarp miškų ir pasienio zonos. Finišas nepasidavė niekam, toliausiai nuskrido Dainius Liegus, pritrūkęs 9 km iki finišo.

Ketvirtą dieną orai buvo tinkami, vėjo kryptis palanki Valkininkams. Sudarėme ilgą 74 km užduotį per 3 posūkio punktus su lengvu šoniniu vėju. Skristi nebuvo lengva ir tik geriausi 6 pilotai pasiekė finišą.

Ypatingai norėtųsi pagirti svečią iš Latvijos Ivars Slivka, kuris pirmą dieną nukrito į mišką. Su didele mūsų draugų pagalba – ačiū Parawinch komandai už operatyvumą ir profesionalumą! – ir po smulkaus sparno remonto latvis sugebėjo antrą dieną parodyti puikų rezultatą finišavęs.

Titulinis rėmėjas UAB „Tokvila“ pasirūpino varžybų transportu bei apdovanojo nugalėtojus vertingais prizais. Mūsų partnerių dėka sportininkų parvežimas iš maršruto vyko itin sklandžiai ir operatyviai.

Deja per varžybas taip ir nepavyko rezervuotoje oro erdvėje nuskristi link Vilniaus – unikali galimybė liko nepanaudota.

Straipsnio autorius: Jevgenij Blocha

Bendrosios įskaitos prizininkais tapo Robertas Pesliakas su 1725 taškais, Antanas Jakucevičius su 1573 taškais ir Egidijus Slavinskas su 1501 tašku.

Moterų įskaitos titulais pasipuošė 1 vietos nugalėtoja Rasa Grigoraitienė ir ant 2 vietos laiptelio užlipusi latvė Diana Germane.

Ant Standart klasės podiumo lipo Andrej Kovaliov (1 vieta), Pavelas Gavlasevičius (2 vieta) ir nuo jo nedaug atsilikęs Romuald Kliukovskij (3 vieta).

Sport įskaitoje nugalėtojų laurais puošėsi į Lietuvą pasisvečiuoti sugrįžęs Ramūnas Ruseckas (1 vieta), braliukas latvis Valdis Brokans (2 vieta) ir Dainius Liegus (3 vieta).

Varžybų rezultatai

2017 m. liepos 6-9 dienomis Utenos aerodrome vyko skraidyklių varžybos. Lietuvoje šis sportas nėra plačiai žinomas, taigi pirmiausiai norėčiau apibūdinti – kas tai. Pradėsiu nuo pačios skraidyklės.

Skraidyklė (sparnas) – sudarytas iš anglies/aliuminio konstrukcijos ir aptrauktas specialia orui nelaidžia medžiaga. Pati medžiaga stipriai skiriasi nuo parasparnio medžiagos, yra daug storesnė ir didžioji jos dalis laminuota. Skraidyklė valdoma svorio centro keitimo principu. Pilotas skraidyklę vairuoja su horizontalia vairolazde (angl. speedbar). Iš pažiūros atrodo pakankamai neefektyvus vairavimo būdas, bet patikėkite manimi – valdymas labai tikslus ir
efektyvus.

Pakaba (kokonas) – pilotas skrenda pasikabinęs po sparnu. Tam yra speciali pakaba, kurioje yra viskas ko gali prireikti skrydyje: atsarginis parašiutas, stabdymo parašiutas, radijo įranga, skridimo kampo reguliavimo įranga, vanduo ir kartais maistas.

Kaip matote nuotraukose, mes skrendame galva į priekį, kaip ir paukščiai. Skrisdami po savimi matome tik horizontalią vairolazdę. Kai gerai įvaldai skrydį skraidykle, tu ir sparnas tampate neatsiejama dalimi. Skraidyklės valdymas labai intuityvus. Kiekvieną oro sparnas perduoda tiesiai į rankas. Skraidyklė gali skristi nuo maždaug 30km/h iki 160km/h ir
daugiau. Dažniausiai skrendame greičio diapazone nuo 40 km/h iki 100 km/h. Skraidyklės aerodinaminė kokybės santykis 15:1. Tai reiškia, kad iš 1 kilometro galime nuskristi 15 km į priekį. Skraidyklių varžybos labai dinaminis sportas, kuriame klaidos labai daug kainuoja. Klaidingai pasirinkti sklendimo linija gali stipriai lemti rezultatą. Tam įtakos turi mažesnis nei pvz. sklandytuvų greitis, kuris neleidžia, pirma, greitai praskrieti žemėjimo zonas, antra, aprėpti tokio didelio atstumo. Taigi sugebėjimas matyti daugiau žingsnių į priekį yra būtinas.

Skraidyklių varžybų tikslas – kuo greičiau nuskristi tam tikrą iš anksto nustatytą maršrutą. Atrodo paprasta, tačiau taip nėra. Mes neturime variklių, į priekį veda tik teisingi sprendimai renkantis iš daugybės galimų kelių ir pasirinkimų.

Apie neseniai vykusias varžybas. Jose dalyvavo 7 dalyviai. 5 lietuviai ir 2 svečiai iš užsienio. Varžybų dalyviai ėmė rinktis jau liepos 6 dieną, tačiau oras buvo permainingas ir dėl audrų pavojaus pratimas buvo atšauktas. Kai varžybų dieną pratimo nėra, dalyviai paprastai ne snaudžia, o užsiima kitomis veiklomis: turizmas, dviračiai, maudynės, žvejyba ir t.t. Juolab, kad praktiškai visi dalyviai atvažiuoja su savo šeimomis. Nepaisant atšaukto pratimo, išnaudojome dieną maksimaliai, po audros pilotai treniravosi kilti ir tūpti.

Antrąją dieną mus pasitiko didžiulis vėjas (vėjo gūsiai siekė net iki 12 metrų). Tačiau jau ryte, gerai išnagrinėje oro prognozę, nusprendėme laukti, kadangi vėjas turėjo rimti. Taip ir atsitiko. Pratimas buvo nustatytas į pietryčius, finišas – Ignalinos aerodromas. Tačiau vos pradėjus pakilimo procedūrą, virš aerodromo ėmė formuotis audra. Dėl to pratimą vėl teko atšaukti. Neilgai trukus pradėjo stipriai lyti. Po kelių valandų oras pasitaisė ir šį laiką išnaudojome tolimesnėms treniruotėms. Kiti dalyviai išvažiavo stebėti tuo metu Utenoje vykusių dronų lenktynių.

Trečioji diena prasidėjo optimistiškai – prognozės žadėjo sklandymui tinkamą orą. Taigi suskubome fiksuoti šios dienos pratimą. Uždavėme 62 kilometrų trikampį. Pradėjus kilimo procedūrą, iš vakarų slinko didžiulis viršutinių debesų masyvas. Aerodrome girdėjosi daug pesimistiškų nuomonių, esą niekas nepasieks net pirmojo taško. Tačiau pilotai įrodė kitaip!

Pradėjau skrydį vienas iš paskutiniųjų. Pradžioje pirmasis termikas mane šiek tiek išlepino, galvojau, kad bus labai lengva pasiekti pirmąjį punktą. Tačiau tądien sunkiai sekėsi nuspėti termikų buvimo vietą. Ir pradžioje vos už 10 kilometrų stipriai nužemėjau iki maždaug 300 metrų. Staiga priešvėjinėje medžių linijos pusėje už kokio kilometro dešinėje pamačiau didžiulį vėjo gūsį. Ir nusprendžiau skristi ten. Nesuklydau, radau energijos šaltinį, kuris leido
tęsti varžybas. Įdomus dalykas apie skraidykles yra tas, kad neretai mums pavyksta susikelti iš labai mažų aukščių, mano rekordas – 50 metrų.

Kai jau buvau visai arti debesies pado, pamačiau savo brolį Vydą su Icaro Laminar Z9 skraidykle – aukščiau negu aš. Supratau, kad praradau nemažai laiko, kadangi jis paliko aerodromą gerokai vėliau nei aš. Susirinkę aukštį abu pasukome link pirmojo posūkio punkto. Aš užsiėmiau šiek tiek saugesnę poziciją skrisdamas aplink debesų juosta, o Vydas skrido tiesiai. Pasirodo, mano linija buvo kur kas geresnė: jis įėjęs į labai didelę žemėjimo zoną prarado daugiau nei 500 m aukščio, kas yra apie 7 kilometrai distancijos. Neilgai trukus pasiekėme punktą.

Ir tolėliau sekė sunkiausia dalis – reikėjo skristi šešėlyje, kur saulė nešildo žemės. Negaudami papildomos energijos debesys paprastai ima nykti, taip atsitiko ir čia. Teko skristi kaip galima atsargiai ir tikėtis, kad kažkur kils drėgnesnis oras. Pasisekė – visai netoli Užpalių nebeaukštai radau termiką. Labai silpną ir nepastovų, bet tokiu oru pasirinkimo nėra. Skaičiuodamas kiekvieną uždirbtą 100 metrų, galvojau tolimesnį planą. Kai liko keli šimtai iki debesies pado, apačioje pamačiau tą patį Laminar. Apsidžiaugiau, kad ir Vydas rado termiką. Pasiekus ištižusio debesies padą išskridau į Vyžuonas – antrąjį punktą. Jaučiausi gerai, kadangi supratau, kad jau beveik turiu pakankamai aukščio pasiekti finišą.

Įeinu į posūkio punkto 500 metrų spindulio zoną ir skaičiuoju iki 5, sukuosi į kairę. Iki aerodromo liko tik 14 km. Turiu 900 metrų. Teoriškai turiu grįžti, tačiau dar reikia aukščio kadangi jei sklendžiant namo pasitaikys žemėjimo zona, didėja šansas neparskristi. Pamatau gandrų būrelį ir skrendu pas juos. Radau! Kelios spiralės ir plati šypsena mano veide! Pasieksiu finišą. Skrendu namo ±100 km/h, oras ramus, lyg skristum vakarą. Priskridęs arčiau pamatau aerodrome ukrainiečio ir Vydo sparną. Džiaugiuosi už juos ir einu leistis. Ištraukiu kojas ir neilgai trukus jau einu per tą pačią pievą iš kurios prieš 3,5 val. pakilau. Nuostabus jausmas!

Ketvirtoji diena prasideda lietumi, tačiau dar neapleidžia džiaugsmas, kad vakar buvo puiki diena ore. Virš gražių, kiek apsemtų, Utenos apylinkių. Surengiame apdovanojimus ir galvojam toliau apie ateities skrydžius.

Straipsnio autorius: Saulius Guobužas

Pirmą vietą užėmė Sergei Marin (910 taškų) iš Ukrainos, antrą – Saulius Guobužas (667 taškai) ir trečią – Mindaugas Morkūnas (444 taškai).

Varžybų rezultatai

Taip nuotaikingai varžybų organizatorės motyvavo jaunuosius Lietuvos pilotus susirinkti Arcus Mažosios Taurės (JPL etapo) varžybose, kurios vyko 2017 m. birželio 16-18 d. Valkininkų aerodrome.

Susirinko rekordinis JPL varžybų dalyvių skaičius – 15 pilotų. Jie varžėsi ne tik maršrutinių skrydžių, bet ir taiklaus nusileidimo rungtyse.

Abi dienas lyderiavo ir pirmą vietą užėmė Pavelas Gavlasevičius (2000 taškų). Antrą ir trečią vietas pasidalino Viktoras Songaila (993 taškai) ir Kęstutis Rūkštelė (980 taškų).

Varžybų rezultatai

2017 m. birželio 3-4 dienomis Lietuvos parasparnių pilotai šurmuliavo Kėdainių rajone, kur po 5 metų pertraukos vyko „Kauno taurės” varžybos su Kauno parasparnių sporto klubu priešakyje. Susirinko 26 pilotai, apsiginklavę įvairių sparnų arsenalu.

Bendrosios įskaitos laimėtojais tapo Donatas Adžgauskas (1 vieta), Robertas Pesliakas (2 vieta) ir Jonas Miklovis (3 vieta).

Standart klasėje nugalėtojų laurus dalinosi Juozas Limantas (1 vieta), Marius Rumpis (2 vieta) ir Audrius Gricius (3 vieta).

Sport įskaitoje nepralenkiami buvo Lukas Limantas (1 vieta), Vytautas Skruibis (2 vieta) ir Dainius Liegus (3 vieta).

Varžybų rezultatai

Įspūdžių netrūko nei varžybų dalyviams, nei jų organizatoriams. Neturėtų jų trūkti ir laidos „Kylam” žiūrovams, mat jos kūrėjai svečiavosi varžybose ir parengė reportažą – „Kylam“: Savaitgalį Kėdainių raj. padangę nuspalvino parasparniai

Tikimės, kad Kauno taurė vyks ir kitąmet!

2017 m. gegužės 20-21 d. Panevėžio rajono skliautus raižė Aukštaitijos taurės varžybų dalyvių įvairiaspalviai sparnai. Varžybose dalyvavo 39 pilotai.

Bendroje įskaitoje vienvaldžiu abiejų dienų lyderiu tapo Tadas Grinevičius (1996 taškai). Antra vieta atiteko Jonui Mikloviui (1802 taškai), trečia – Donatui Adžgauskui (1774 taškai).

Standart įskaitoje buvo nepralenkiamas suomis Tuomas Martikainen, antrą vietą užėmė Povilas Bačkaitis, trečią – Audrius Gricius.

Sport įskaitoje ant prizininkų pakylos lipo Paulius Jonaitis (1 vieta), Tuomas Martikainen (2 vieta) ir Dainius Liegus (3 vieta).

Varžybų rezultatai

Varžybų dalyvis ir antros vietos bendroje įskaitoje laimėtojas Jonas Miklovis pasidalino savo įspūdžiais. Beje, būtent jis antrą varžybų dieną paskutinę atkarpą skrido pavėjui ir didžiausias užfiksuotas momentinis greitis žemės atžvilgiu buvo net 95 km/h!

Jau tapo tradicija dalyvauti „SK Panevėžio parasparniai” ir „SK Saulės skrydis” organizuojamose „laisvo skrydžio” parasparnių sporto varžybose. Šios varžybos yra vienas iš Lietuvos skraidyklių ir parasparnių sporto federacija (LSPSF) kuruojamų „Lietuvos Lygumų Lygos” bemotorių parasparnių varžybų etapų. Varžybose parasparnių pilotai į erdvę pakeliami specialia technika, tarytum aitvarai, rungtyniauja tarpusavyje. Viskas prasideda, kai ryte kompetentinga pilotų ir organizatorių taryba, išnagrinėjusi naujausius meteorologinius duomenis, paskelbia užduotį. Pilotai į savo navigacijos prietaisus susiveda maršrutą su posūkio punktais, starto ir finišo cilindrais, kurie dažniausiai turi kelių kilometrų spindulius.
Vos tik pasirodo danguje pirmieji kamuoliniai debesėliai, ar atėjus vidurdieniui, pasijaučia tendencingi cikliški vėjo stiprumo svyravimai, teisėjas skelbia varžybų pradžią. Atsitiktine tvarka ištraukta starto eilė ruošia pilotams įvairiausius strateginius sprendimus bei krūvas neišsenkančių įspūdžių. O šalia skriejančio kolegos sumaniai išnaudota patirtis, drąsa ir sėkmė gali gerokai palengvinti kelią finišo kryptimi. Kiekvienas varžybų dalyvis, naudodamasis savo patirtimi, o dažnai ir „šeštuoju pojūčiu”, stengiasi kuo greičiau surinkti aukštį vertikaliai kylančiose terminėse srovėse. Pakilus iki kamuolinių debesų (Lietuvoje dažniausiai tarp 1-2 km) skrenda finišo kryptimi aplankydamas posūkio punktus. Vienas kilometras aukščio parasparnio pilotui suteikia galimybę įveikti apie 10-15 km atstumą. Tad norint nuskrieti užduotį, reikia surasti bent tris vertikalias šilto oro stoves, kurias aviatoriai vadina termikais. Laimi pilotas, kuris nuskrieja atstumą greičiausiai. Dažiausiai tai būna 40-50 km. O skriejant neretai teisingą kelią termiko kryptimi parodo paukščiai. Iki susitikimo PO DEBESIU sekančiose varžybose! „KAUNO TAURĖ 2017”, vyks birželio 3-4 dienomis.

Gegužės 5-14 dienomis vykusiame IX-ajame FAI Pasaulio parasparnių tikslaus nusileidimo čempionate Vloroje (Albanijoje) sėkmė lydėjo Lietuvos rinktinės narę, Europos ir pasaulio parasparnių tikslaus nusileidimo vicečempionę, Rimantę Verbylaitę-Tzolovą (aviacinio sporto klubas „Stratus”.) Sportininkė po beveik pusantrų metų pertraukos bendroje moterų įskaitoje užėmė 5 vietą ir pasirodė geriausiai tarp lietuvių. Jos vyras, Bulgarijos rinktinei atstovaujantis Tzvetanas Tzolovas (parasparnių sporto klubas „Vertical Dimension”), tapo pasaulio čempionu.

„Tzvetanui visas devynias varžybų dienas sekėsi labai gerai. Bet paskutinio, lemiamo jo skrydžio metu, regis, tas kelias minutes net buvau nustojusi kvėpuoti – iš stabilios pirmos vietos jis galėjo nukristi į trisdešimtą“, – čempionatui pasibaigus emocijomis dalijosi R. Verbylaitė-Tzolova.

Tuo tarpu jos vyras, treneris ir vos prieš kelias dienas pasaulio čempionu tapęs Tzvetanas ramiai šypsojosi ir savo laimėjimo pernelyg nesureikšmino: „Drąsiai sakau, kad lietuviai gali ir turi didžiuotis Rimante, šiandien ji – viena stipriausių pasaulio parasparnių tikslaus nusileidimo sportininkių“.

Ir iš tikrųjų Rimantės pasiekimai šiame čempionate itin džiuginantys: po beveik pusantrų metų pertraukos bendroje moterų įskaitoje ji išsyk užėmė penktąją vietą. „Būčiau laimėjusi mažiausiai sidabrą, tačiau koją pakišo viena klaida. Bet, tiesą sakant, jos pernelyg nesureikšminu – net ir su ja mano pačios asmeniniai rezultatai šį kartą yra labai labai aukšti. Tuo labiau, kad žinau, su kokiomis stipriomis konkurentėmis šį kartą varžiausi, o šis pasaulio čempionatas man yra pirmas po gana ilgos pertraukos“, – atvirai pasakojo Rimantė, akių nenuleisdama nuo šalia jos lakstančios beveik dviejų metukų dukros Neringos.

Pasaulio čempionate Albanijoje šį kartą dalyvavo rekordinis skaičius dalyvių – 148 parasparnių sporto profesionalai (iš jų – 32 moterys) iš 28 šalių. Lietuvos rinktinė čempionate pasirodė labai gerai ir bendroje įskaitoje užėmė 13 vietą. Absolučioje įskaitoje rinktinės narė R. Verbylaitė – Tzolova užėmė 59 vietą, Jurijus Jakovlevas – 74-ą, Greta Boliaku – 112-ą, Arkadij Lobov – 126-ą, Saulius Sereikia – 130-ą ir Maksim Kraitor – 139-ą. Pasaulio čempiono medaliu pasipuošė Tzvetanas Tzolovas (BGR), antroji vieta atiteko Matjazui Slugai (SLO), trečioji – Haipingui Chenui (CHN). Tarp moterų geriausiai pasirodė Nunnapata Phuchonga (THA), Marketa Tomaskova (CZE) ir Rika Wijayanti (IDN).

Varžybų rezultatai

„Albanai iš tikrųjų pasistengė ir dalyvius maloniai nustebino puikiu renginio organizavimu. Svarbu ir tai, kad sportininkams dėl gamtinių vietos ypatybių buvo sudarytos praktiškos vienodos varžybų sąlygos. Vloroje labai ramus klimatas, ten leidžiamės prie jūros, nėra jokios turbulencijos ar termikų“, – įspūdžiais emocingai dalijosi Rimantė. – Pavyzdžiui, situacija bus visai kitokia artėjančiose Perniko taurės (Bulgarijoje) varžybose. Ten bene svarbiausias veiksnys bus sėkmė, vienam dalyviui skrendant gali būti saugu ir ramu, o kitas, net ir geriausias sportininkas, dėl gamtos pokštų gali pasirodyti labai prastai“.

Po nemažos pertraukos lietuvės ir bulgaro pora, regis, išsiilgusi varžybų azarto ir saldaus pergalių skonio. Abu prisipažino prieš šį pasaulio čempionatą beveik nesitreniravę dėl itin prasto oro ir paprasčiausios laiko stokos. „Svarbu ir tai, kad šį kartą varžybose dalyvavus Neringai sugebėjome ypač susikoncentruoti ir visą laiką išnaudoti maksimaliai. Kiti sportininkai nuoširdžiai nesupranta, kaip mums pavyko tuo pat metu varžytis ir rūpintis dukra. Na, Tzvetanui sklendžiant ore aš būdavau su Neringa, jam nusileidus Neringa pati bėgdavo pas tėtį, o aš kildavau į dangų. Kai nori, viską suderini“, – šypsojosi Rimantė.

Trumpas video reportažas

Teksto autorė: Virginija Pupeikytė-Dzhumerova

Šiemet A. Krimcevo taurės varžybas gegužės 6 – 7 d. Baisogalos skraidyklių klubas rengė kartu su KTU studentų įkurtu klubu „Skrydis KarTU”. Į varžybas atvažiavo 9 skraidyklės, iš jų 8 dalyvavo įskaitoje, vienas pilotas atvyko iš Latvijos.

Šeštadienį orai buvo nelabai stiprūs, bet tai nesutrukdė neblogai paskraidyti visiems pilotams. Reikia pripažinti, kad pilotų grupė blogai sudėliojo pratimą, kurį, pakilus vėjui, tapo neįmanoma įveikti, bet toliausiai nuskrido vilnietis Martynas Makelis. Tai puiki pamoka, ir kitais metais varžybų taisyklėse bus įrašyta, kad pirmas posūkio punktas turi būti pavėjui.

Rasa iš klubo „Skrydžio KarTU” sukūrė filmuką apie varžybas.

Šeštadienio vakarą prognozės sekmadieniui atrodė labai blogai. Tačiau vilties buvo. Pilotai susirinko į Panevėžio aeroklubą nakvynei ir vakarėliui.
Sekmadienio ryte prognozės atrodė geriau, bet buvo priimtas sprendimas varžybas baigti, nes prognozuojamas stiprus vėjas ir termikai tik iki 500 m.
Gali būti, kad visos prognozės klydo, nes įdienojus debesys sekmadienį virš Panevėžio atrodė gana patraukliai:

Galutiniai rezultatai tiko visiems pilotams, nes visi užėmė 1 vietą. Retai taip būna 🙂

Varžybų rezultatai

Straipsnio autorius: Darius Lukoševičius

Parasparnių maršrutinių skrydžių (XC) Vilniaus taurės varžybos (FAI 2 kat.) vyko balandžio 29 d. – gegužės 1 d. Jose dalyvavo 45 Lietuvos ir užsienio pilotai.

Tai buvo pirmosios šio sezono varžybos, tad sunkumų netrūko, bet susitvarkėme. Jau penktadienį ryte priėmėme sprendimą atidėti registraciją sekmadieniui, o šeštadieniui planavome kultūrinę programą po Lietuvą.

Penktadieni vakare su Lenkijos pilotais susirinkome sodyboje. Pliaupiant lietui sėdėjome pirtyje ir aptarinėjome sezono pradžią, vis tikrindami prognozes.

Šeštadienį pajudėjome į Anykščius, užsukome ant Kalitos kalno, kur išbandėme rogučių trasą, bet pamatę FB LIVE transliaciją, kad Kernavėje skraidoma ir lietus jau praėjęs, išskubėjome tenai. Deja, atvykus vėjas jau buvo per stiprus, tad teko luktelti kol nurims. Per tą laiką užkandome ir pabendravome su vietiniais Kernavės „mohikanais” – Marijonu, Valdu ir Mečiu. Vėliau, kiek aprimus vėjui, visi gana gerai paskraidėme antvėjyje ir grįžome į stovyklavietę. Vakare prie skaniausių Panevėžyje „Tik pizza” atvežtų picų susirinko dauguma varžybų dalyvių, tad netruko pokalbių ir sezono planų aptarimų.

Sekmadieni nuo pat ryto pradėjome registraciją, vėliau brifingas ir išskubėjome į startavietę. Starto vietoje nustatėme 39,8km atviro starto lenktynes su 2 posūkio punktais ir 12:45 pradėjome pakilimus. Finišą pasiekė tik 2 pilotai: greičiausiai per 01:13:09 maršrutą įveikė Antanas Jakucevičius su EN-D Ozone Zeno sparnu, 2-oje vietoje finišavo Lukas Limantas (01:40:43) su EN-C BGD Cure sparnu, 3-čiam pilotui Juozui Limantui su EN-B NOVA Mentor 5 sparnu iki finišo pritrūko tik 4,41 km.
Vakarienei susėdome prie Uliūnų cepelinų, kurie laikomi skaniausiais visame krašte.

Pirmadienio prognozės žadėjo dar geresnius orus, tad į Genėtinių startavietę išskubėjome iškart po pusryčių, bet atvykus į vietą paaiškėjo, kad visgi teks persikelti į Limeikių startavietę. Skubiai pervažiavome ir numatėme 47.6 km maršrutą su 2 posūkio punktais, kad maršrutas būtų sunkesnis ir įdomesnis.

Pakilimus pradėjome 12:15 ir jau 14:15 startavietė buvo tuščia. Vėliau dalis anksčiau nusileidusių pilotų pakartotinai kilo ir bandė pasiekti finišą. Finišą pasiekė net 6 dalyviai. Lyderis Jonas Miklovis maršrutą įveikė per 01:14:14 su CCC GIN Boomerang 9 sparnu, antras per 01:17:38 Ramūnas Ruseckas su EN-C Nova Triton2 sparnu, trečias liko lenkas Artur Frankovski per 01:27:15 maršrutą įveikęs EN-B Advance Iota sparnu.

Pakilimai ir pilotų surinkimas iš maršruto pirmadieni vyko gana sklandžiai ir jau 16:30-17:00 visi judėjome link stovyklavietės. Skaičiuodami galutinius rezultatus ir laukdami apdovanojimų vėlgi gardžiavomės „Tik pizza” picomis.

Bendroje įskaitoje, suskaičiavus visus taškus, nugalėjo pilotas iš Lenkijos Stan Radzikowski (EN-B Gin Carrera+), antra vieta atiteko Jonui Mikloviui (CCC GIN Boomerang 9), o trečias liko Lukas Limantas (EN-C BGD Cure).
Visi podiumo prizininkai su skirtingo saugumo lygio sparnais – tai įrodė jog varžybos yra konkurencingos ir ne vien sparnai skrenda.

Moterų įskaitoje 1-ą vietą užėmė Rūta Araminaitė, 2-a liko pirmame pakilime traumą patyrusi Lenkijos pilotė Urszula Rzepecka (laikosi gerai, sveiksta ir planuoja netrukus vėl skraidyti).

Įdomiausia, jog abu pratimus pilotai įveikė skirtingų saugumo klasių sparnais, įrodydami jų konkurencingumą, o visose įskaitose laimėjo EN-B klasės sparnų savininkai.

Visi varžybų rezultatai

Startavietėje ir stovyklavietėje visų varžybų metu leidome lengvą Chill/Reggae ir kitą lengvą muziką, kuri leido pilotams atsipalaiduoti nuo varžybinio streso ir ruoštis skrydžiams gera nuotaika. Kadangi tai pirmos sezono varžybos stengėmės neskubinti dalyvių, kad jie ramiai susiruoštų savo tempu.

Varžybų organizatoriai labai dėkoja pagrindiniams rėmėjams „Žalia giria”, „Lesta”, „Parawinch”; išvilktuvų operatoriams: Alfai, Jurox, Rūtai, Audriui, Valentui; parvežimo koordinatoriui Juozui Kaunui, starto maršalėms Aušrinei ir Simonai, padėjėjui Vitaliui, vairuotojams Justui ir Laimonui, prikabinėtojui Robertui ir kitiems prisidėjusiems prie šių smagių, sklandžių ir konkurencingų varžybų. Tai pat dėkojame Mariaus Meškausko servisui „Agrija” už visokeriopą techninę ir švarinimo pagalbą.

Straipsnio autorius: Tadas Sidaravičius
Nuotraukų autorius: Andrius Banionis